Kuriam ar laidojam?

Penktadienio tarybos posėdyje buvo patvirtintas 2023 m. Zarasų rajono savivaldybės biudžetas. Labiausiai nustebino didžiausia rajono investicija – kolumbariumo statyba už 770 tūkst. Eur., tam 2023 m. skiriant 330 tūkst. Eur.

Kapinių plėtros klausimas aktualus, kolumbariumo įrengimo alternatyva verta dėmesio, tačiau ar tikrai būtina šiuo metu vykdyti pilnos apimties projektą? Ar tai tikrai šiuo metu svarbiausia rajono investicija? Tikiu, kad tą patį rezultatą galima pasiekti kitais, ekonomiškesniais būdais.

Deja, dabartinė valdančioji dauguma nepritarė pasiūlymams remti pieno produktų perdirbimą ir pritaikyti Prekybos ir paslaugų pasažą Bukonto gatvėje ūkininkų poreikiams, aiškiai parodydami, kad “skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas”. Vis dar tikime, kad nusipelnėme gyventi savivaldybėje, kurioje rūpime vieni kitiems. Tam reikia, kad į tarybą būtų išrinkti galimybes kuriantys, o ne jas ribojantys žmonės.

Pateikiame Zarasų rajono savivaldybės tarybos narės Ingridos Tatarūnės pareiškimą, kuris buvo perskaitytas 2023 m. vasario 10 d. tarybos posėdžio metu.

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARĖ

INGRIDA TATARŪNĖ

Zarasų rajono savivaldybės merui

Zarasų rajono savivaldybės tarybai

PAREIŠKIMAS

2023-02-10

Pagaliau užbaigtas Prekybos ir paslaugų pasažas Bukonto gatvėje laukia šeimininkų. Tačiau vertinant savivaldybės biudžeto projektą kyla klausimas,  kas jame įsikurs. Kaip projekto sumanytoja, drįsiu priminti, kad objektas suplanuotas ir statytas siekiant suburti ir populiarinti vietos produktus ir jų gamintojus. Pilkasis paviljonas skirtas ūkininkų produkcijai, kiti pastatai – amatininkams, maitinimo paslaugoms. Šiandien aišku, kad dėl sudėtingos ekonominės situacijos vietos gamintojai ir juos vienijančios asociacijos nėra pajėgūs finansuoti prekybos paviljono įrengimo, todėl siekiant įgyvendinti projektą, būtina numatyti lėšų prekybos įrangai.

Ūkininkų produkcijos perdirbimas Lietuvoje– sudėtingas ir pernelyg biurokratizuotas procesas. Retas ūkininkas pajėgus pats perdirbti savo ūkyje užaugintą produkciją, ypač gyvulininkystės sektoriuje. Viena išeičių- ūkininkų kooperacija.

2016 m.  Lietuvos ūkininkų sąjungos Zarasų skyrius narių lėšomis įsigijo Vytauto g. 70, Dusetose 4 ha teritorijoje esančius  gamybos ir kt. paskirties pastatus  (~2000 kv.m.). Ūkininkų lėšomis ir pastangomis 2019 m. buvo įrengtas mėsos išpjaustymo cechas ir įkurtas žemės ūkio kooperatyvas „Dusetų krašto gaspadoriai“, 2019-2022 m. įgyvendintas Zarasų-Visagino vietos veiklos grupės projektas „Trumpos maisto tiekimo grandinės produktų gamybos centro įkūrimas“, kurio metu įrengta mažų pajėgumų skerdykla, kuri, labai tikiuosi, pradės veiklą jau šį pavasarį. Per kelerius metus 7 Zarasų rajono ūkininkų neatlygintinai atliko darbų už daugiau kaip 100 tūkst. Eur, savo lėšomis finansavo netinkamas projekto išlaidas, tam, kad Zarasų rajone atsirastų skerdykla. Ūkininkų planuose buvo ir likusių patalpų pritaikymas mažų pajėgumų pieno produkcijos perdirbimo cechui (įrengtos betoninės grindys, komunikacijos), daržovių perdirbimui, sulčių spaudimui. Tačiau skyrę nemažai savo laiko ir pastangų, šiandien ūkininkai pavargę, nusivylę ir jaučiasi nereikalingi. Manau, taip jaučiasi daugelis žmonių, kurie Zarasuose bandė kažką daryti bendram tikslui, bet nesulaukė palaikymo.

Ypač sudėtingoje situacijoje šiandien yra pienininkai. Akivaizdu, kad vien perdirbėjais ir prekybos centrais pasitikėti neverta, siekiant išlikti, reikia kurti vietos produktų gamybos ir prekybos sistemas savivaldybės lygiu.

 Nuostabu, kad Zarasų rajone turime Šlyninkos vandens malūną, kuris gali sumalti bet kuriuos grūdus į miltus ir kruopas, turime mėsos perdirbėjų – „Sartų lankų jautiena“, Dusetų krašto gaspadoriai“ koooperatyvus, Krum Krum jautieną, žuvies perdirbimo įmonę UAB „Vasaknos“, EKKO aliejaus spaudyklą,  Sino vyną, tačiau iki šiol neturime rajone gaminamų pieno produktų.

Visi kartu įdėjome daug energijos, tam kad Zarasai kurtųsi. Šiomis sudėtingomis geopolitinėmis sąlygomis, jaučiu, kad einame teisinga linkme, tereikia nesustoti ! Sukūrę veikiantį vietos produktų gamybos ir pardavimo tinklą ne tik patys valgysime sveiką ir kokybišką maistą- juo džiuginsime ir svečius. O  gamindami vietoje pagrindinius produktus jausimės saugiai bet kuriomis aplinkybėmis, kurios šiais permainų laikais, netikėtai gali iškilti.

Daugiau nei dešimtmetį dirbusi valstybės tarnyboje žinau, kad  savivaldybė gali skatinti ir remti trūkstamų produktų gamybą. Pats laikas suprasti, kokia svarbi rajono bendruomenės ir ekonomikos dalis yra ūkininkai.

Pagarbiai,

Ingrida Tatarūnė

Facebook
LinkedIn
Twitter
Email

Naujienos ir renginiai

Naujausi straipsniai